Virtinukai su bulvių ir špinatų įdaru

virtinukai yra labai geras dalykas, tačiau priklauso nuo to, ką įdėsim į jų vidų. pamenu vaikystėje močiutė labai dažnai "taisydavo" virtinius. dažnai su lašinukais, kurių aš labai nemėgau, su varške - valgydavau, tačiau tikrai nebuvo pats mėgstamiausias valgis. dar retais atvejais gamindavo su mėsa, vėlgi, viskas priklausydavo nuo mėsos rūšies, kartais būdavo itin skanu, kartais nelabai, jeigu mėsa itin riebi..
na o man patys skaniausi visada būdavo su bulvių įdaru. ir jie būdavo visai nepanašūs į tuos, kur dabar parduoda. visų pirma močiutė nepagailėdavo pipiro ir druskos, kartias bulvės viduje net pilkos būdavo..
su pasūdyta grietine tokie virtinukai būdavo pats skaniausias valgis - minkšti, sotūs - tobuli virtiniai :)

taigi vieną popietę ir aš prisiminiau močiutės virtinukus, tik sugalvojau truputį patobulinti ir gavos itin puikus patiekalas.

3 moterim arba 1 moteriai ir 1 vyrui užteks(12 vienetų):

200gr miltų
apie puse stiklinės vandens
žiūbsnelis druskos

250gr(3 nedidelės arba 2 didokos) bulvių
1 kubelio šaldytų špinatų
puse šaukštelio druskos
puse šaukštelio juojųjų maltų pipirų

o gamyba itin paprasta. jeigu kada esat gaminę virtinukus, tikrai žinosit kaip daryti. jeigu nesat, tai viskas labai paprasta, tik reikalauja laiko. vandenį sumaišom su miltais, turi gautis gan kieta tešla, kad galėtume kočioti. idealiausia, jeigu turėtume galimybę tešlai pastovėti šaldytuve bent pora valandų, tada su ja dirbti, kočioti, formuoti virtinius tampa itin lengva.
bulves išverdam ir dar šiltas sugrūdam su prieskoniais ir druska, įdedam špinatų kubelį.
iš tešlos padarom tokią pailgą dešrą ir supjaustom į 12 vienodų dalių. iškočiojam kiekvieną tešlos gabalėlį, dedam į vidų įdarą ir kraštelius gražiai užraitom arba apspaudžiam šakute. kočiojam ganėtinai plonai.
štai ir viskas, užverdam pasūdytą vandenį ir dedam virtinukus. kad nesuliptų, reikia dėti po kelis ir laukti, kol pakils, tada dėti kitus. verdam kokias 10-15min.
valgom su jogurtine pasūdyta grietine.

vienas virtinukas be grietinės gavosi apie 90kcal, o jis tikrai nemažas, toks, kaip močiutės gamina. taigi suvalgius 4 buvo tikrai sotu. skanaus!

Lazanija su soja ir daug daržovių

ar esat kada girdėję, jog makaronus galima valgyti ir laikantis dietos, ir šiaip besirūpinant išvaizda. netikit? esmė, kad makaronai nėra labai jau kaloringi. na taip, kalorijų jie nestokoja, bet kiek gi vienų makaronų suvalgyt galima? didžiausią nuodėmę daro ne patys makaronai, o dažnai su jais naudojami itin riebūs, kaloringi padažai.. bet juk taip noris kokios lazanijos ar spageti su bolonijos padažu :) esmė, jog aš sau nedraudžiu praktiškai nieko, tik daugelį dalykų iš labai nuodėmingų galima paversti beveik nekaltais :)
taigi pristatau lazaniją su sojos faršu(galima buvo naudot ir mėsos faršą neriebų, bet labai mėgstu soją, o čia ji labai tiko). jeigu esat neabejingi makaronams, sojai ir nevengiat troškintų daržovių - ši lazanija kaip tik Jums :)

3-4 porcijoms reikės:

8 lazanijos lakštų

1 didelės morkos
2 vidurinio dydžio paprikų
nedidelio svogūno
40gr sojos faršo
1 sultinio kubelis
mėgstamų prieskonių(aš dėjau aštrius)
kelių šaukštų aštraus pomidorų padažo

400ml lieso pieno
kupinas šaukštelis miltų(naudojau smulkius, skirtus kepiniam)
30gr fermentinio sūrio

pirma pasigaminam sojos ir daržovių padažą. sojos faršą užplikinam verdančiu vandeniu ir kartu ištirpinam sultinio kubelį. paliekam keliom minutėm. į troškinimui tinkančią gilią keptuvę pilam soją su sultiniu, pridedam pjaustytos paprikos, pjaustytą svogūną, stambiai tarkuotą morka. viska torškinam uzdengus dangtį, kol suminkštėja paprikos. pridedam prieskonių ir aštrų pomidorų padažą. turi gautis gan aštru ir jaustis prieskoniai, kadangi kai sumaišysim su pieno padažu, skonis sušvelnės.
puode užverdam pieną, prieš užverdant įpilam miltų šaukštelį ir gerai maišom, turi pradėt tirštėt. tada supilam sūrį ir išjungiam viryklę.
abu padažai paruošti.
imam kepimo skardą, įpilam kelis šaukštus baltojo padažo ant dugno ir dedam vieną sluoksnį lazanijos lakštų. ant lakštų pilam sojos padažą, dedam dar vieną sluoksnį makaronų, ant jo pilam balta padaža, sojos padažą ir vėl makaronus. taip susluoksniavau 4 kartus. viršutinis sluoksnis turi būti makaronai ir ant jų gausiai supiltas baltasis padažas. lazanija turi skęsti padažuose, kitaip bus sausa ir makaronai liks kieti.
kepam apie 30-40min 190C temperatūroje. iškepus leiskit pastovėt 15min, tada lazanija sutvirtėja, palaiko gražią formą lekštėje.
visa lazanija gavosi apie 1200kcal, taigi viena procija tik 300kcal :)

skanaus!

Duonos ledai - tobuliausias desertas

Viskas prasidėjo nuo to, kai prieš porą metų nusipirkau duonos ledų kažkuriam prekybos centre ir grižus namo su tuomet dar būsimu vyru suvalgiau visą dežutę. tada supratau, kad šiam desertui atsispirti ypač sunku, nes jo skonis visiškai patenkino manuosius skonio receptorius. paskui, kai ėmiau laikytis Chazano dietos, visi ledai buvo pamiršti, tame tarpe ir šie. sekantį kartą kažką panašaus teko ragauti vienam Kauno restorane "Sadutė". ten jie pavadinti vienuolių duonos ledais, patiekiami su trintomis uogomis. o taip.. skonis taip pat dieviškas..
dar jų teko valgyti ir "Bernelių užeigoje", taip pat patiekti su tintomis uogomis.. dar lyg prirašyta buvo, jog tai tradiciniai lietuviški ledai. na šiaip abejočiau, nes nelabai įsivaizduoju, ar kas gamino plombyrus senovės Lietuvoje, bet kad be juodos duonos, kurios nelabai kur kitur įsigysi, nepasigamina šie ledai, tai faktas.
išragavus visur šio skanėsto,  nusprendžiau pasilepinti ir namie. ir gavos labai skanus desertas, visiškai atitinkantis restoranuose teikiamų desertų skonį.
šiaip ledai, jeigu renkamės liesus, pieniškus, šerbetus, o ne grietininius, yra labai jau nekaltas desertas. viena porcija ledų(kur vafliniuose puodeliuose būna), tėra kažkur 100-150kcal. kalbu apie šerbetus arba pieniškus ledus. šokoladiniai, karameliniai ar grietininiai plombyrai - čia jau atskira kalba.
šiem duonos ledam naudojau paprasta "Cento" plombyrą, kuris buvo pats liesiausias ir pats neriebiausias. bijojau, kad gal labai tiš ar išskys, bet buvo labai gerai. jis toks pakankamai saldus, tiko idealiai.

dviem žmonėm sočiai pasmaližiauti tikrai užteks:

250gr vanilinių ledų(sunaudojau puse dežutės "Cento" plombyro)
50gr juodos duonos

duoną supjaustom kubeliais ir kepinam orkaitej, kol sudžiūva ir gražiai apskruda. palaukiam kol pravėsta, dedam į elektrinį malūnelį ar kitą smulkinimo prietaisą ir susmulkinam iki trupinių. trupinius gerai išplakam su ledais iki vientisos masės. galima valgyt iš karto, arba palaikius dar šaldiklyje.
beje, tokie ledai labai sotūs man pasirodė, viena porcija gavosi 200kcal. ir valgant toks jausmas, lyg kokių cukraus dalelyčių įdėta, nors jokių papildomų saldiklių ar grietinėlių nedėjau, gavos labai labai skanus desertas.

galima valgyti su trintom uogom, bet man jau būtų per saldu.

Kakavinis moliūgų pyragas

 ir vėl moliūgas :) geri dalykai su tuo moliūgu gaunasi :) praėjusį Hellowyno savaitgalį kepiau net 2 moliūgų pyragus. vieną jau aprašiau, kitą dabar įkeliu. taigi Jūsų dėmesiui kakavinis moliūgų pyragas, kurį nusižiūrėjau iš vieno rusiško forumo.


1 pyragui sunaudojau:

4 kiaušiniai
2 puodeliai moliūgų tyrės
1,5 stiklinės cukraus
125gr margarino
2 puodeliai miltų
2 šaukšteliai kepimo miltelių
1 šaukštelis sodos
truputis druskos
60gr kakavos

išplakam kiaušinius iki putų, sudedam moliūgų tyrę, cukrų, viską gerai išmaišom. sudedam tirpintą margariną.
kitame inde sumaišom miltus, kakavą, kepimo miltelius, soda ir druską. gautą mišinį palaipsniui įmaišom į kiaušinių ir moliūgų plakinį.

viską verčiam į riebalais pateptą ir džiuvesėliais pabarstyta kepimo skardą. kepam kažkur 170C temperatūroje apie valandą laiko.

pyragas gavos toks tikras kakavinis, drėgnas ir labai labai skanus, net nepasakytum, jog moliūgas dėtas.
na o kolorijų neskaičiuokim šį kartą, tiesiog valgykim saikingai, nes vienas nedidukas gabalėlis gali turėti apie 300kcal.

Vištienos ir džiovintų abrikosų kotletukai

galiu drąsiai teigti - šie kotletukai patys tobuliausi pasaulyje. MAN. o dėl skonio, kaip sakoma, nesiginčyjama. nežinau kodėl jų negaminau nuo pat praėitų Kalėdų, turbūt galvojau, kad labai jau kaloringi yra, nes kaip žinia, džiovinti vaisiai nėra jau toks nekaltas dalykas. tačiau kad jau šiandien ryte sąžiningai pasportavau, o vakare einu į jogą, tai leidau sau pasilepinti kaip man atrodė kaloringu maistu. bet pasirodo, jog labai labai klydau, visai jie nekaloringi, nes iš visų ingridientų išėjo lygiai 10 normalaus dydžio kotletų.
jeigu Jums patinka mėsos ir vaisių derinys, mėgstat į mėsos kukulaičius įspausti džiovintą slyvą, abrikosą ar kokią raziną - šis patiekalas Jums neabejotinai patiks.
kiek kas ragavo, abejngų neliko.. o aš tokius kotletukus galėčiau visą mėnesį valgyt kelis kart į dieną.

jeigu susidomėjot, tai norėdami pagaminti 10 kotletų, susiraskit:

350gr vištienos krūtinėlės
100gr džiovintų abrikosų
50gr nevirtų(arba apie 170gr jau išvirtų ryžių)
1 kiaušinio baltymas(jei kalorijų ar cholesterolio neskaičiuojat, galit dėti ir visą kiaušinį, tačiau rezultatas bus tas pats, tik daugiau riebalų)
mėgstamų vištienai tinkančių prieskonių(čia ypač tiko mano taip pamėgtas provanso žolelių mišinys)
žiūbsnelis druskos

Džiovintus abrikosus užplikinam karštu vandeniu ir palaikom bent valandą, kad gerai išbrinkintų. ryžius išverdam pasūdytam vandeny.vištienos krūtinėlę sumalam kartu su abrikosais, pridedam prieskonių, šiek tiek druskos, prieskonių bei kiaušinio baltymą. viską gerai išmaišom. masė gaunas ganėtinai skysta, todėl į skardą kotletukus dedam šaukštu, gražiai suformuojam, kepam apie 20min 200C temperatūroje.
kažkur po 10min kepimo, kotletukus apverčiau, bet tikrai nebūtina, gražiai ir taip viskas apskrunda.
valgom su šviežiom daržovėm ir jogurtiniu užpilu.
skonis TOBULAS, aromatas DIEVIŠKAS...mmm...
vienas kotletukas gavosi apie 90 kcal(be priedų).

lengvas pieniškos kavos desertas su avietėmis

kartais taip norisi kokio skanėsto prie kavos, kad regis dėl akimirkos malonumo pamintum visas dietas. todėl tenka kažkokiu būdų laviruoti tarp skanu ir nekaloringa. tokie desertai prie kavos gali būti įvairių skonių žele su vaisiais ar uogom. ir gražu, ir skanu, o ir atrodo kaip tikras desertas :)

šį kartą gaminau pienišką - kavos žele desertą. ir gavos labai puikiai. o pagaminti lengva ir labai paprasta. tik kad jau susiprotėjau nufotografuoti įpusėjus valgymui..

4 nedideliem indeliam reikės:

400ml lieso pieno
šaukštas kavos kavos
pakelis grietinėles skonio želė(galima naudot paprasčiausią želatiną, reikės tik cukraus įdėti papildomai)
saujos šaldytų aviečių

pieną užverdame, įpilame kavą, paverdame truputį. nukošiam, kad neliktų tirščių, į dar karštą pieną pilam visą pakelį želė, gerai išmaišom. supilstom į 4 nedidelius indelius, pridedam uogų ir truputį pravėsusius dedam į šaldytuvą. valgom po kelių valandų, kai pilnai sustingsta.

laabai skanu, toks tarsi šokoladinis, tarsi kapučinio skonio desertas. o ir vienas indelis kažkur apie 125kcal.

skanaus!

Keptos figos

būna tokių patiekalų, kurie kažką primintų, keltų nostalgiją.. namuose figas gaminau pirmą kartą, tačiau prisiminimų priplūdo begalės. mat atostogaujant Egipte ar Turkijoj, teko valgyti tokių skanių figų ir patiekalų su jomis, kad net dabar pagalvojus seilė tįsta. Figos ir datulės - man grynai yra atostogų šiltuosiuose kraštuose prisiminimas, kartais taip gera prie tų prisiminimų prisiliesti ir Lietuvoje. čia turbūt kaip mandarinai, nusipirkau kažkurią dieną, pralupau ir pasklido Kalėdų kvapas po visus namus, net širdis sudrebėjo.
bet dabar apie keptas figas. receptuką nusižiūrėjau vienoje vegetariškų valgių knygoje, IKI parduotuvėje kaip tik užtikau gražių, gerai sunokusių figų, todėl kibau į darbelį.

dviem žmonėm paskanauti reikės:

4 gerai sunokusių šviežių figų
šaukšto medaus
šaukštelio sviesto
šaukšto brendžio
šaukšto migdolų drožlių

figas nuplaunam, įpjaunam iki pusės iš viršaus, padalindami vaisių į 4 dalis. aš per daug įpjoviau, tai jos kiek per daug prasižiojo, bet skonio tikrai nepagadino. vsus ingridientus padalinam i 4 dalis ir dedam į figų vidų. vaisius sudedam į kepimo skardą ar kokias nedideles formeles ir kepam 200C temperatūroje apie 15min.

desertas tikrai vykęs man labai patiko,toks lengvas, gan egzotiškas, neįprastas, saldokas. o ir viena tokia kepta figa išeina kažkur tik 50kcal. taigi, skanaus!