Duonos ledai - tobuliausias desertas

Viskas prasidėjo nuo to, kai prieš porą metų nusipirkau duonos ledų kažkuriam prekybos centre ir grižus namo su tuomet dar būsimu vyru suvalgiau visą dežutę. tada supratau, kad šiam desertui atsispirti ypač sunku, nes jo skonis visiškai patenkino manuosius skonio receptorius. paskui, kai ėmiau laikytis Chazano dietos, visi ledai buvo pamiršti, tame tarpe ir šie. sekantį kartą kažką panašaus teko ragauti vienam Kauno restorane "Sadutė". ten jie pavadinti vienuolių duonos ledais, patiekiami su trintomis uogomis. o taip.. skonis taip pat dieviškas..
dar jų teko valgyti ir "Bernelių užeigoje", taip pat patiekti su tintomis uogomis.. dar lyg prirašyta buvo, jog tai tradiciniai lietuviški ledai. na šiaip abejočiau, nes nelabai įsivaizduoju, ar kas gamino plombyrus senovės Lietuvoje, bet kad be juodos duonos, kurios nelabai kur kitur įsigysi, nepasigamina šie ledai, tai faktas.
išragavus visur šio skanėsto,  nusprendžiau pasilepinti ir namie. ir gavos labai skanus desertas, visiškai atitinkantis restoranuose teikiamų desertų skonį.
šiaip ledai, jeigu renkamės liesus, pieniškus, šerbetus, o ne grietininius, yra labai jau nekaltas desertas. viena porcija ledų(kur vafliniuose puodeliuose būna), tėra kažkur 100-150kcal. kalbu apie šerbetus arba pieniškus ledus. šokoladiniai, karameliniai ar grietininiai plombyrai - čia jau atskira kalba.
šiem duonos ledam naudojau paprasta "Cento" plombyrą, kuris buvo pats liesiausias ir pats neriebiausias. bijojau, kad gal labai tiš ar išskys, bet buvo labai gerai. jis toks pakankamai saldus, tiko idealiai.

dviem žmonėm sočiai pasmaližiauti tikrai užteks:

250gr vanilinių ledų(sunaudojau puse dežutės "Cento" plombyro)
50gr juodos duonos

duoną supjaustom kubeliais ir kepinam orkaitej, kol sudžiūva ir gražiai apskruda. palaukiam kol pravėsta, dedam į elektrinį malūnelį ar kitą smulkinimo prietaisą ir susmulkinam iki trupinių. trupinius gerai išplakam su ledais iki vientisos masės. galima valgyt iš karto, arba palaikius dar šaldiklyje.
beje, tokie ledai labai sotūs man pasirodė, viena porcija gavosi 200kcal. ir valgant toks jausmas, lyg kokių cukraus dalelyčių įdėta, nors jokių papildomų saldiklių ar grietinėlių nedėjau, gavos labai labai skanus desertas.

galima valgyti su trintom uogom, bet man jau būtų per saldu.

lengvas pieniškos kavos desertas su avietėmis

kartais taip norisi kokio skanėsto prie kavos, kad regis dėl akimirkos malonumo pamintum visas dietas. todėl tenka kažkokiu būdų laviruoti tarp skanu ir nekaloringa. tokie desertai prie kavos gali būti įvairių skonių žele su vaisiais ar uogom. ir gražu, ir skanu, o ir atrodo kaip tikras desertas :)

šį kartą gaminau pienišką - kavos žele desertą. ir gavos labai puikiai. o pagaminti lengva ir labai paprasta. tik kad jau susiprotėjau nufotografuoti įpusėjus valgymui..

4 nedideliem indeliam reikės:

400ml lieso pieno
šaukštas kavos kavos
pakelis grietinėles skonio želė(galima naudot paprasčiausią želatiną, reikės tik cukraus įdėti papildomai)
saujos šaldytų aviečių

pieną užverdame, įpilame kavą, paverdame truputį. nukošiam, kad neliktų tirščių, į dar karštą pieną pilam visą pakelį želė, gerai išmaišom. supilstom į 4 nedidelius indelius, pridedam uogų ir truputį pravėsusius dedam į šaldytuvą. valgom po kelių valandų, kai pilnai sustingsta.

laabai skanu, toks tarsi šokoladinis, tarsi kapučinio skonio desertas. o ir vienas indelis kažkur apie 125kcal.

skanaus!

Keptos figos

būna tokių patiekalų, kurie kažką primintų, keltų nostalgiją.. namuose figas gaminau pirmą kartą, tačiau prisiminimų priplūdo begalės. mat atostogaujant Egipte ar Turkijoj, teko valgyti tokių skanių figų ir patiekalų su jomis, kad net dabar pagalvojus seilė tįsta. Figos ir datulės - man grynai yra atostogų šiltuosiuose kraštuose prisiminimas, kartais taip gera prie tų prisiminimų prisiliesti ir Lietuvoje. čia turbūt kaip mandarinai, nusipirkau kažkurią dieną, pralupau ir pasklido Kalėdų kvapas po visus namus, net širdis sudrebėjo.
bet dabar apie keptas figas. receptuką nusižiūrėjau vienoje vegetariškų valgių knygoje, IKI parduotuvėje kaip tik užtikau gražių, gerai sunokusių figų, todėl kibau į darbelį.

dviem žmonėm paskanauti reikės:

4 gerai sunokusių šviežių figų
šaukšto medaus
šaukštelio sviesto
šaukšto brendžio
šaukšto migdolų drožlių

figas nuplaunam, įpjaunam iki pusės iš viršaus, padalindami vaisių į 4 dalis. aš per daug įpjoviau, tai jos kiek per daug prasižiojo, bet skonio tikrai nepagadino. vsus ingridientus padalinam i 4 dalis ir dedam į figų vidų. vaisius sudedam į kepimo skardą ar kokias nedideles formeles ir kepam 200C temperatūroje apie 15min.

desertas tikrai vykęs man labai patiko,toks lengvas, gan egzotiškas, neįprastas, saldokas. o ir viena tokia kepta figa išeina kažkur tik 50kcal. taigi, skanaus!

Džiovintų vaisių ir riešutų saldainiai

iš vakaro pagaminti saldainiai prie rytinės kavos reiškė tik vieną - ilgasis savaitgalis prasidėjo! jeigu jau gaminu kažką saldaus, tai tik savaitgalį ir tik su sąlyga, jog saldumynais bus galima pavaišinti aplinkinius. šiaip man smagiausias yra pats gaminimo procesas. nežinau kodėl, bet savo pagaminto saldumyno man pakanka mažo gabalėlio. aš jį galiu valgyt ilgai, pasimėgaudama, galvodama kaip čia ką patobulinti. tuo tarpu pirktinių saldumynų galiu suvalgyt daug, per daug net neskanaudama, nemastydama, nesimėgaudama.. todėl nuo šiol dažniausiai gaminu pati, juk nesvalgysi kilogramo saldainių, kai kiekvieną saldainiuką tenka apčiupinėti,suformuoti, pamiluoti :) kažkaip viskas žymiai subtiliau ir intymiau gaunas, todėl pradėjus valgyti, atrodo bendrauji su maistu, o ne tiesiog jį doroji.
taigi penktadienio vakare pagamintų, o šeštadienio rytą su šeima skaniai suvalgytų saldainiukų receptas. beje, receptas nužiūrėtas iš knygos 'Maistas kaip vaistas".

apie 20 saldaniukų pagaminti sunaudojau:

50gr džiovintų slyvų
50gr razinų
50gr datulių
25gr migdolų
25gr lazdyno riešutų
3 šaukštai citrinos sulčių
šaukštas sviesto
50gr juodojo šokolado

slyvas, razinas, datules ir riešutus sumalam elektriniu malūnėliu arba kitu prietaisu, įpilam citrinos sulčių(būtinas komponentas, suteikiantis nepakartojamą skonį). gaunam tirštą masę  iš kurios šaukšteliu formuojam norimo dydžio saldainiukus.
sviestą išlydom su šokoladu. dviem šakutėm mirkom saldainiukus į šokoladą, sudedam į didelę lėkštę, kad nesiglaustų vienas prie kito. laikom šaldytuve per naktį arba kol sustingsta šokoladas.

vienas saldaniukas(kiek mažesnis už graikinį riešutą) gavos apie 50kcal.

Neriebi lengva sūrelių masė

labai mėgstu sūrelius :) o kas jų nemėgsta? :) tik kartais jau geriau turbūt leisti sau šokolado gabalėlį suvalgyti, negu iš pažiūros niekuom nekaltą varškės desertuką. juk tai varkškė, kas čia tokio? ar bandėt žiūrėt, kokio kaloringumo tie sūreliai ir kokio riebumo? o kiek jų galėtumet vienu kartu suvalgyti? aš tai drasiai bent kokius 3-4 suvalgau :)

o ir tėvai dažnai vaikam perka, ir ne kartą teko matyti, kaip beveik per prievartą verčia suvalgyti, nes juk varškyte, juk sveika. bet ar tikrai sveika? dažnas surelis pagamintas iš 24% riebumo varškės.. bet ką daryti, jei norisi? :)
aš atradau alternatyvą. man skaniausia iš viso yra sūrelių pati masė, galėčiau nusipirkus indelį vieną be nieko sudrožti. dabar dažnai taip ir darau, tik pasigaminu pati. o tai labai paprasta.

pasigaminti nemazam kiekiui sūrelų masės Jums reikės:

1 indelio "Mūsų" liesos švelniosios varškės
2 šaukštų mėgstamo jogurto arba šaukšto uogienės
šiek tiek vanilinio cukriuko
poros šaukštų razinų(jeigu kas mėgstat)

o gaminimas paprastas kaip du kart du :) tiesiog tereikia viską sumaišyti, jei dedam razinas, tai jas nuplikyti, kad būtų minkštesnės ir viskas :)
aš dar būna, jog prisipjaustau banano, pasitrinu šakute ir sumaišau su mase.
skonis fantastiškas, varškė tokia lengvutė, man nesiskiria niekuom nuo sūrelių masės. vaikai(pati neturiu, bet teko išbandyt ant svetimų:)) valgo irgi su dideliu noru. tokia varškyte galima sutepti sausainius, vaflius arba valgyti vieną su arbata :) taip pat įdėjus druskos, prieskonių, krapų, gaunas fantastiškas sūrus uztepalas ant duonos, vietoj visokių kitokių kreminių užtepalų.

pabandykit, tikrai nenusivilsit :)
sumaišius 200gr liesos varškytės su pora šaukstų jogurto ar šauksštu uogienės gaunam tik 200kcal :) o tai kiek daugiau nei vienas surelis :)

p.s. bent jau kol kas, šios varškės randu pirkti tik didziosiose IKI ir RIMI. Maximose, deja, bet nėra..