2010 m. lapkričio 18 d., ketvirtadienis

Virtinukai su bulvių ir špinatų įdaru

virtinukai yra labai geras dalykas, tačiau priklauso nuo to, ką įdėsim į jų vidų. pamenu vaikystėje močiutė labai dažnai "taisydavo" virtinius. dažnai su lašinukais, kurių aš labai nemėgau, su varške - valgydavau, tačiau tikrai nebuvo pats mėgstamiausias valgis. dar retais atvejais gamindavo su mėsa, vėlgi, viskas priklausydavo nuo mėsos rūšies, kartais būdavo itin skanu, kartais nelabai, jeigu mėsa itin riebi..
na o man patys skaniausi visada būdavo su bulvių įdaru. ir jie būdavo visai nepanašūs į tuos, kur dabar parduoda. visų pirma močiutė nepagailėdavo pipiro ir druskos, kartias bulvės viduje net pilkos būdavo..
su pasūdyta grietine tokie virtinukai būdavo pats skaniausias valgis - minkšti, sotūs - tobuli virtiniai :)

taigi vieną popietę ir aš prisiminiau močiutės virtinukus, tik sugalvojau truputį patobulinti ir gavos itin puikus patiekalas.

3 moterim arba 1 moteriai ir 1 vyrui užteks(12 vienetų):

200gr miltų
apie puse stiklinės vandens
žiūbsnelis druskos

250gr(3 nedidelės arba 2 didokos) bulvių
1 kubelio šaldytų špinatų
puse šaukštelio druskos
puse šaukštelio juojųjų maltų pipirų

o gamyba itin paprasta. jeigu kada esat gaminę virtinukus, tikrai žinosit kaip daryti. jeigu nesat, tai viskas labai paprasta, tik reikalauja laiko. vandenį sumaišom su miltais, turi gautis gan kieta tešla, kad galėtume kočioti. idealiausia, jeigu turėtume galimybę tešlai pastovėti šaldytuve bent pora valandų, tada su ja dirbti, kočioti, formuoti virtinius tampa itin lengva.
bulves išverdam ir dar šiltas sugrūdam su prieskoniais ir druska, įdedam špinatų kubelį.
iš tešlos padarom tokią pailgą dešrą ir supjaustom į 12 vienodų dalių. iškočiojam kiekvieną tešlos gabalėlį, dedam į vidų įdarą ir kraštelius gražiai užraitom arba apspaudžiam šakute. kočiojam ganėtinai plonai.
štai ir viskas, užverdam pasūdytą vandenį ir dedam virtinukus. kad nesuliptų, reikia dėti po kelis ir laukti, kol pakils, tada dėti kitus. verdam kokias 10-15min.
valgom su jogurtine pasūdyta grietine.

vienas virtinukas be grietinės gavosi apie 90kcal, o jis tikrai nemažas, toks, kaip močiutės gamina. taigi suvalgius 4 buvo tikrai sotu. skanaus!

2010 m. lapkričio 10 d., trečiadienis

Lazanija su soja ir daug daržovių



ar esat kada girdėję, jog makaronus galima valgyti ir laikantis dietos, ir šiaip besirūpinant išvaizda. netikit? esmė, kad makaronai nėra labai jau kaloringi. na taip, kalorijų jie nestokoja, bet kiek gi vienų makaronų suvalgyt galima? didžiausią nuodėmę daro ne patys makaronai, o dažnai su jais naudojami itin riebūs, kaloringi padažai.. bet juk taip noris kokios lazanijos ar spageti su bolonijos padažu :) esmė, jog aš sau nedraudžiu praktiškai nieko, tik daugelį dalykų iš labai nuodėmingų galima paversti beveik nekaltais :)
taigi pristatau lazaniją su sojos faršu(galima buvo naudot ir mėsos faršą neriebų, bet labai mėgstu soją, o čia ji labai tiko). jeigu esat neabejingi makaronams, sojai ir nevengiat troškintų daržovių - ši lazanija kaip tik Jums :)

3-4 porcijoms reikės:

8 lazanijos lakštų

1 didelės morkos
2 vidurinio dydžio paprikų
nedidelio svogūno
40gr sojos faršo
1 sultinio kubelis
mėgstamų prieskonių(aš dėjau aštrius)
kelių šaukštų aštraus pomidorų padažo

400ml lieso pieno
kupinas šaukštelis miltų(naudojau smulkius, skirtus kepiniam)
30gr fermentinio sūrio

pirma pasigaminam sojos ir daržovių padažą. sojos faršą užplikinam verdančiu vandeniu ir kartu ištirpinam sultinio kubelį. paliekam keliom minutėm. į troškinimui tinkančią gilią keptuvę pilam soją su sultiniu, pridedam pjaustytos paprikos, pjaustytą svogūną, stambiai tarkuotą morka. viska torškinam uzdengus dangtį, kol suminkštėja paprikos. pridedam prieskonių ir aštrų pomidorų padažą. turi gautis gan aštru ir jaustis prieskoniai, kadangi kai sumaišysim su pieno padažu, skonis sušvelnės.
puode užverdam pieną, prieš užverdant įpilam miltų šaukštelį ir gerai maišom, turi pradėt tirštėt. tada supilam sūrį ir išjungiam viryklę.
abu padažai paruošti.
imam kepimo skardą, įpilam kelis šaukštus baltojo padažo ant dugno ir dedam vieną sluoksnį lazanijos lakštų. ant lakštų pilam sojos padažą, dedam dar vieną sluoksnį makaronų, ant jo pilam balta padaža, sojos padažą ir vėl makaronus. taip susluoksniavau 4 kartus. viršutinis sluoksnis turi būti makaronai ir ant jų gausiai supiltas baltasis padažas. lazanija turi skęsti padažuose, kitaip bus sausa ir makaronai liks kieti.
kepam apie 30-40min 190C temperatūroje. iškepus leiskit pastovėt 15min, tada lazanija sutvirtėja, palaiko gražią formą lekštėje.
visa lazanija gavosi apie 1200kcal, taigi viena procija tik 300kcal :)

skanaus!

2010 m. lapkričio 5 d., penktadienis

Duonos ledai - tobuliausias desertas





Viskas prasidėjo nuo to, kai prieš porą metų nusipirkau duonos ledų kažkuriam prekybos centre ir grižus namo su tuomet dar būsimu vyru suvalgiau visą dežutę. tada supratau, kad šiam desertui atsispirti ypač sunku, nes jo skonis visiškai patenkino manuosius skonio receptorius. paskui, kai ėmiau laikytis Chazano dietos, visi ledai buvo pamiršti, tame tarpe ir šie. sekantį kartą kažką panašaus teko ragauti vienam Kauno restorane "Sadutė". ten jie pavadinti vienuolių duonos ledais, patiekiami su trintomis uogomis. o taip.. skonis taip pat dieviškas..
dar jų teko valgyti ir "Bernelių užeigoje", taip pat patiekti su tintomis uogomis.. dar lyg prirašyta buvo, jog tai tradiciniai lietuviški ledai. na šiaip abejočiau, nes nelabai įsivaizduoju, ar kas gamino plombyrus senovės Lietuvoje, bet kad be juodos duonos, kurios nelabai kur kitur įsigysi, nepasigamina šie ledai, tai faktas.
išragavus visur šio skanėsto,  nusprendžiau pasilepinti ir namie. ir gavos labai skanus desertas, visiškai atitinkantis restoranuose teikiamų desertų skonį.
šiaip ledai, jeigu renkamės liesus, pieniškus, šerbetus, o ne grietininius, yra labai jau nekaltas desertas. viena porcija ledų(kur vafliniuose puodeliuose būna), tėra kažkur 100-150kcal. kalbu apie šerbetus arba pieniškus ledus. šokoladiniai, karameliniai ar grietininiai plombyrai - čia jau atskira kalba.
šiem duonos ledam naudojau paprasta "Cento" plombyrą, kuris buvo pats liesiausias ir pats neriebiausias. bijojau, kad gal labai tiš ar išskys, bet buvo labai gerai. jis toks pakankamai saldus, tiko idealiai.

dviem žmonėm sočiai pasmaližiauti tikrai užteks:

250gr vanilinių ledų(sunaudojau puse dežutės "Cento" plombyro)
50gr juodos duonos

duoną supjaustom kubeliais ir kepinam orkaitej, kol sudžiūva ir gražiai apskruda. palaukiam kol pravėsta, dedam į elektrinį malūnelį ar kitą smulkinimo prietaisą ir susmulkinam iki trupinių. trupinius gerai išplakam su ledais iki vientisos masės. galima valgyt iš karto, arba palaikius dar šaldiklyje.
beje, tokie ledai labai sotūs man pasirodė, viena porcija gavosi 200kcal. ir valgant toks jausmas, lyg kokių cukraus dalelyčių įdėta, nors jokių papildomų saldiklių ar grietinėlių nedėjau, gavos labai labai skanus desertas.

galima valgyti su trintom uogom, bet man jau būtų per saldu.

Kakavinis moliūgų pyragas

 ir vėl moliūgas :) geri dalykai su tuo moliūgu gaunasi :) praėjusį Hellowyno savaitgalį kepiau net 2 moliūgų pyragus. vieną jau aprašiau, kitą dabar įkeliu. taigi Jūsų dėmesiui kakavinis moliūgų pyragas, kurį nusižiūrėjau iš vieno rusiško forumo.


1 pyragui sunaudojau:

4 kiaušiniai
2 puodeliai moliūgų tyrės
1,5 stiklinės cukraus
125gr margarino
2 puodeliai miltų
2 šaukšteliai kepimo miltelių
1 šaukštelis sodos
truputis druskos
60gr kakavos

išplakam kiaušinius iki putų, sudedam moliūgų tyrę, cukrų, viską gerai išmaišom. sudedam tirpintą margariną.
kitame inde sumaišom miltus, kakavą, kepimo miltelius, soda ir druską. gautą mišinį palaipsniui įmaišom į kiaušinių ir moliūgų plakinį.

viską verčiam į riebalais pateptą ir džiuvesėliais pabarstyta kepimo skardą. kepam kažkur 170C temperatūroje apie valandą laiko.

pyragas gavos toks tikras kakavinis, drėgnas ir labai labai skanus, net nepasakytum, jog moliūgas dėtas.
na o kolorijų neskaičiuokim šį kartą, tiesiog valgykim saikingai, nes vienas nedidukas gabalėlis gali turėti apie 300kcal.

2010 m. lapkričio 3 d., trečiadienis

Vištienos ir džiovintų abrikosų kotletukai


galiu drąsiai teigti - šie kotletukai patys tobuliausi pasaulyje. MAN. o dėl skonio, kaip sakoma, nesiginčyjama. nežinau kodėl jų negaminau nuo pat praėitų Kalėdų, turbūt galvojau, kad labai jau kaloringi yra, nes kaip žinia, džiovinti vaisiai nėra jau toks nekaltas dalykas. tačiau kad jau šiandien ryte sąžiningai pasportavau, o vakare einu į jogą, tai leidau sau pasilepinti kaip man atrodė kaloringu maistu. bet pasirodo, jog labai labai klydau, visai jie nekaloringi, nes iš visų ingridientų išėjo lygiai 10 normalaus dydžio kotletų.
jeigu Jums patinka mėsos ir vaisių derinys, mėgstat į mėsos kukulaičius įspausti džiovintą slyvą, abrikosą ar kokią raziną - šis patiekalas Jums neabejotinai patiks.
kiek kas ragavo, abejngų neliko.. o aš tokius kotletukus galėčiau visą mėnesį valgyt kelis kart į dieną.

jeigu susidomėjot, tai norėdami pagaminti 10 kotletų, susiraskit:

350gr vištienos krūtinėlės
100gr džiovintų abrikosų
50gr nevirtų(arba apie 170gr jau išvirtų ryžių)
1 kiaušinio baltymas(jei kalorijų ar cholesterolio neskaičiuojat, galit dėti ir visą kiaušinį, tačiau rezultatas bus tas pats, tik daugiau riebalų)
mėgstamų vištienai tinkančių prieskonių(čia ypač tiko mano taip pamėgtas provanso žolelių mišinys)
žiūbsnelis druskos

Džiovintus abrikosus užplikinam karštu vandeniu ir palaikom bent valandą, kad gerai išbrinkintų. ryžius išverdam pasūdytam vandeny.vištienos krūtinėlę sumalam kartu su abrikosais, pridedam prieskonių, šiek tiek druskos, prieskonių bei kiaušinio baltymą. viską gerai išmaišom. masė gaunas ganėtinai skysta, todėl į skardą kotletukus dedam šaukštu, gražiai suformuojam, kepam apie 20min 200C temperatūroje.
kažkur po 10min kepimo, kotletukus apverčiau, bet tikrai nebūtina, gražiai ir taip viskas apskrunda.
valgom su šviežiom daržovėm ir jogurtiniu užpilu.
skonis TOBULAS, aromatas DIEVIŠKAS...mmm...
vienas kotletukas gavosi apie 90 kcal(be priedų).

lengvas pieniškos kavos desertas su avietėmis




kartais taip norisi kokio skanėsto prie kavos, kad regis dėl akimirkos malonumo pamintum visas dietas. todėl tenka kažkokiu būdų laviruoti tarp skanu ir nekaloringa. tokie desertai prie kavos gali būti įvairių skonių žele su vaisiais ar uogom. ir gražu, ir skanu, o ir atrodo kaip tikras desertas :)

šį kartą gaminau pienišką - kavos žele desertą. ir gavos labai puikiai. o pagaminti lengva ir labai paprasta. tik kad jau susiprotėjau nufotografuoti įpusėjus valgymui..

4 nedideliem indeliam reikės:

400ml lieso pieno
šaukštas kavos kavos
pakelis grietinėles skonio želė(galima naudot paprasčiausią želatiną, reikės tik cukraus įdėti papildomai)
saujos šaldytų aviečių

pieną užverdame, įpilame kavą, paverdame truputį. nukošiam, kad neliktų tirščių, į dar karštą pieną pilam visą pakelį želė, gerai išmaišom. supilstom į 4 nedidelius indelius, pridedam uogų ir truputį pravėsusius dedam į šaldytuvą. valgom po kelių valandų, kai pilnai sustingsta.

laabai skanu, toks tarsi šokoladinis, tarsi kapučinio skonio desertas. o ir vienas indelis kažkur apie 125kcal.

skanaus!

2010 m. lapkričio 2 d., antradienis

Keptos figos

būna tokių patiekalų, kurie kažką primintų, keltų nostalgiją.. namuose figas gaminau pirmą kartą, tačiau prisiminimų priplūdo begalės. mat atostogaujant Egipte ar Turkijoj, teko valgyti tokių skanių figų ir patiekalų su jomis, kad net dabar pagalvojus seilė tįsta. Figos ir datulės - man grynai yra atostogų šiltuosiuose kraštuose prisiminimas, kartais taip gera prie tų prisiminimų prisiliesti ir Lietuvoje. čia turbūt kaip mandarinai, nusipirkau kažkurią dieną, pralupau ir pasklido Kalėdų kvapas po visus namus, net širdis sudrebėjo.
bet dabar apie keptas figas. receptuką nusižiūrėjau vienoje vegetariškų valgių knygoje, IKI parduotuvėje kaip tik užtikau gražių, gerai sunokusių figų, todėl kibau į darbelį.

dviem žmonėm paskanauti reikės:

4 gerai sunokusių šviežių figų
šaukšto medaus
šaukštelio sviesto
šaukšto brendžio
šaukšto migdolų drožlių

figas nuplaunam, įpjaunam iki pusės iš viršaus, padalindami vaisių į 4 dalis. aš per daug įpjoviau, tai jos kiek per daug prasižiojo, bet skonio tikrai nepagadino. vsus ingridientus padalinam i 4 dalis ir dedam į figų vidų. vaisius sudedam į kepimo skardą ar kokias nedideles formeles ir kepam 200C temperatūroje apie 15min.

desertas tikrai vykęs man labai patiko,toks lengvas, gan egzotiškas, neįprastas, saldokas. o ir viena tokia kepta figa išeina kažkur tik 50kcal. taigi, skanaus!

2010 m. lapkričio 1 d., pirmadienis

Džiovintų vaisių ir riešutų saldainiai

iš vakaro pagaminti saldainiai prie rytinės kavos reiškė tik vieną - ilgasis savaitgalis prasidėjo! jeigu jau gaminu kažką saldaus, tai tik savaitgalį ir tik su sąlyga, jog saldumynais bus galima pavaišinti aplinkinius. šiaip man smagiausias yra pats gaminimo procesas. nežinau kodėl, bet savo pagaminto saldumyno man pakanka mažo gabalėlio. aš jį galiu valgyt ilgai, pasimėgaudama, galvodama kaip čia ką patobulinti. tuo tarpu pirktinių saldumynų galiu suvalgyt daug, per daug net neskanaudama, nemastydama, nesimėgaudama.. todėl nuo šiol dažniausiai gaminu pati, juk nesvalgysi kilogramo saldainių, kai kiekvieną saldainiuką tenka apčiupinėti,suformuoti, pamiluoti :) kažkaip viskas žymiai subtiliau ir intymiau gaunas, todėl pradėjus valgyti, atrodo bendrauji su maistu, o ne tiesiog jį doroji.
taigi penktadienio vakare pagamintų, o šeštadienio rytą su šeima skaniai suvalgytų saldainiukų receptas. beje, receptas nužiūrėtas iš knygos 'Maistas kaip vaistas".

apie 20 saldaniukų pagaminti sunaudojau:

50gr džiovintų slyvų
50gr razinų
50gr datulių
25gr migdolų
25gr lazdyno riešutų
3 šaukštai citrinos sulčių
šaukštas sviesto
50gr juodojo šokolado

slyvas, razinas, datules ir riešutus sumalam elektriniu malūnėliu arba kitu prietaisu, įpilam citrinos sulčių(būtinas komponentas, suteikiantis nepakartojamą skonį). gaunam tirštą masę  iš kurios šaukšteliu formuojam norimo dydžio saldainiukus.
sviestą išlydom su šokoladu. dviem šakutėm mirkom saldainiukus į šokoladą, sudedam į didelę lėkštę, kad nesiglaustų vienas prie kito. laikom šaldytuve per naktį arba kol sustingsta šokoladas.

vienas saldaniukas(kiek mažesnis už graikinį riešutą) gavos apie 50kcal.

Moliūgų keksas




niekad nešvenčiau Hellowyno, tiesa pasakius, šiemet irgi, bet moliūgų pyragą(o tiksliau netgi du) vis dėl to iškepiau. visų pirma todėl, kad jau truputi pabodo moliūgienės, kad ir kokios skanios bebūtų. moliugas pusryčiam, pietum ir vakarienei - truputi per daug :) todėl nusprendžiau sunaudoti kepant keksą.
stengiuosi nepiknaudžiauti saldumynais, tačiau be galo mėgstu gaminti, todėl leidžiu sau iškepti kokį pyragėlį ar tortuką, jeigu žinau, jog valgytojų bus pakankamai daug. taip ir buvo šį savaitgalį. teko lankyti daug giminių aukštaitijoje, todėl prikepiau kekso ir šokoladinio moliūgų pyrago(apie tai kitam bloge) ir vaišinau giminaičius. visai gerai taip, ir pats paragauji, ir kitus pavaišini, ir neapsivalgai, nes skanus naminis keksas ar pyragas ilgai ant stalo neužsibūna.

o gaminau pagal vieną receptą iš internetinio dienoraščio su minimaliais nukrypimais.gavos labai skanus keksas.

vienam keksui reikės:
3 1/2 stiklinių miltų
1 šaukštelio kepimo miltelių
1 šaukštelio sodos
trupučio druskos
po 1/2 šaukštelio kardamono, malto imbiero, cinamono
vanilinio cukraus
3 kiaušinių
1 stilklinės nerafinuoto rudojo cukraus
1/2 stiklinės aliejaus
1 1/3 stiklinės kefyro
450 g moliūgo tyrės
saujos razinų

o procesas toks. visų pirma pasigaminau moliūgų tyrę. moliūgus supjaustom nedideliais gabalėliais, sudedam į kepimo skardą ir kepam orkaitėje kažkur 190C temperatūroje apie 40min(arba kol suminštėja moliūgas). kodėl kepti, o ne pvz virti? taip moliūgas nebūna toks vandeningas, tyrė gaunas tokia kaip košelė, nebuna labai labai skysta.
iškepusį moliūgą sumalam smulkintuvu. va ir moliūgų tyrė.

kiaušinius išplakam su cukrum, vaniliniu cukrum, sudedam tyrę, kefyrą ir aliejų. viską gerai išmaišom. pilam miltus, sumaišytus su druska, kepimo milteliais ir soda, viską išmaišom, dedam razinas, permaišom. orkaitę įkaitinam iki 180C temperatūros, kekso formą ištepam sviestu ir pabarstom džiuvesėliais, krečiam tešlą ir kepam apie 1 val. džiovinam ant grotelių.


kadangi kepant keksą turėjau dar ir svečių, tai nenorėjau jų nuskriausti. užmaišiau šiek tiek daugiau tešlos ir iškepiau keletą keksiukų. gavos tikrai labai labai skanūs, man kakodėl skanesni nei pats keksas :)

2010 m. spalio 29 d., penktadienis

Grūdėtos varškės apkepas su persimonais

varškės apkepas - toks patiekalas, kurį galėčiau valgyti kasdien. šis apkepas tiesiog tobulas, nesausas, be galo aromatingas, toks labiau desertas, nei pagrindinis patiekalas. o grūdėta varškė čia labai tiko, tiesiog valgant taip ir jauti tas kruopeles. žodžiu, mano skonio receptoriam kaip tik, net jokių tortų ar pyragų nereikia. kadangi jau vakaras ir daug tingiu raįyti, tiesiog įmetu receptuką. beje, toks patiekalas labai tinka vakarienei - lengvai virškinamas ir pakankamai baltymingas.

3 porcijom reikės:

2 indelių (400gr) grūdėtosios varškės
2 kiaušinių
2 šaukštų nerafinuoto cukranendrių cukraus
3-4 šaukštų manų kruopų
1 nubraukto šaukštelio kepimo miltelių
druskos
vanilinio cukraus
1 persimono
šiek tiek migdolo drožlių pabarstymui


o gamyba itin itin paprasta. kiaušinius išplakam su cukrum, druska ir vaniliniu cukrum. sudedam varškę, kruopas, kepimo miltelius, viską gerai išmaišom. persimoną nulupam, supjaustom nedideliais kubeliais, sudedam į varškę. viską suverčiam į skardą(kadangi kepiau stiklinėj, tai jokiu sviestu netepiau, bet jei metalinė, tai,manau, riektų sviestu ištept) ir kepam apie pusvalandį 190C temperatūroje.

būtų galima valgyt su kokiom trintom uogom ar jogurtu, bet man paties apkepo skonis buvo toks tobulas(ir saldumo, ir drėgumo užteko), kad valgėm tiesiog vieną su arbata.

Visas apkepas gavos kažkur 900kcal, taigi viena porcija apie 300kcal.

Moliūgų kugelis

šiandien mano namuose pradėjo erą antras moliūgėlis.. 11kg :) ir šis jau mažesnis, nei praeitas :) taigi teko kibti į darbą. 
mėgstu blynus, blynelius, apkepus, taigi ir šį kartą gaminau kažką neaiškaus, bet fantastiškai skanaus :) šis kugelis patinka tuo, kad yra itin lengvas, suvalgius didžiausią gabalą niekas nespaudžia, neveržia, nėra sunkumo jausmo, o skonis, bent jau man, pranoksta tikrajį bulvių kugelį. dar pliusas tas, kad pasigaminti žymiai lengviau.

taigi 2 žmonėm reikės:

400-500gr moliūgo be žievės
1 kiaušinio
pusės stiklinės lieso pieno
3 šaukstų miltų
druskos
prieskonių(pastaruoju metu visur dedu provanso žolelių mišinį)
pipirų

o gamyba itin paprasta, tiesiog sutarkuojam stambia burokine tarka moliūgą, įmušam kiaušinį, pilam pieną, beriam miltus, dedam prieskonius, viską gerai išmaišom ir suverčiam į nedidelę kepimo skardą. kepam kažkur pusvalandį 190C temperatūroje.

ypač skanu su jogurtine grietine, apibarstyta druska.
visa skarda(dviem žmonėm) gavos apie 300kcal.

Neriebi lengva sūrelių masė



labai mėgstu sūrelius :) o kas jų nemėgsta? :) tik kartais jau geriau turbūt leisti sau šokolado gabalėlį suvalgyti, negu iš pažiūros niekuom nekaltą varškės desertuką. juk tai varkškė, kas čia tokio? ar bandėt žiūrėt, kokio kaloringumo tie sūreliai ir kokio riebumo? o kiek jų galėtumet vienu kartu suvalgyti? aš tai drasiai bent kokius 3-4 suvalgau :)

o ir tėvai dažnai vaikam perka, ir ne kartą teko matyti, kaip beveik per prievartą verčia suvalgyti, nes juk varškyte, juk sveika. bet ar tikrai sveika? dažnas surelis pagamintas iš 24% riebumo varškės.. bet ką daryti, jei norisi? :)
aš atradau alternatyvą. man skaniausia iš viso yra sūrelių pati masė, galėčiau nusipirkus indelį vieną be nieko sudrožti. dabar dažnai taip ir darau, tik pasigaminu pati. o tai labai paprasta.
pasigaminti nemazam kiekiui sūrelų masės Jums reikės:

1 indelio "Mūsų" liesos švelniosios varškės
2 šaukštų mėgstamo jogurto arba šaukšto uogienės
šiek tiek vanilinio cukriuko
poros šaukštų razinų(jeigu kas mėgstat)

o gaminimas paprastas kaip du kart du :) tiesiog tereikia viską sumaišyti, jei dedam razinas, tai jas nuplikyti, kad būtų minkštesnės ir viskas :)
aš dar būna, jog prisipjaustau banano, pasitrinu šakute ir sumaišau su mase.
skonis fantastiškas, varškė tokia lengvutė, man nesiskiria niekuom nuo sūrelių masės. vaikai(pati neturiu, bet teko išbandyt ant svetimų:)) valgo irgi su dideliu noru. tokia varškyte galima sutepti sausainius, vaflius arba valgyti vieną su arbata :) taip pat įdėjus druskos, prieskonių, krapų, gaunas fantastiškas sūrus uztepalas ant duonos, vietoj visokių kitokių kreminių užtepalų.

pabandykit, tikrai nenusivilsit :)
sumaišius 200gr liesos varškytės su pora šaukstų jogurto ar šauksštu uogienės gaunam tik 200kcal :) o tai kiek daugiau nei vienas surelis :)

p.s. bent jau kol kas, šios varškės randu pirkti tik didziosiose IKI ir RIMI. Maximose, deja, bet nėra..

Baklažanas, įdarytas vištos skrandukais ir tofu



kameroje ilgai riogsojo pakelis vištos skrandukų. vaikystėje labai juos mėgau, kai mama pjaudavo vištą, virtą skranduką visad man atiduodavo, man tai didžiausias delikatesas būdavo. deja, dabartiniai broilerių skrandukai nebe tokie, kaip anksčiau. kažkokie kietesni, mažiau mėsingi, nebeišeina man jų taip skaniai pagaminti. tai nusprendžiau pagudrauti.
šaldytuve suradau balkažaną ir sugalvojau, jog visai įdomu būtų skrandukais įdaryti šią daržovę.
iš vakaro atsišildžiau skrandukus, pridėjau prieskonių ir užpyliau pienu, kad būtų minkštesni. taigi, jeigu ir Jūs norėtumėt pabandyt ką nors įdomesnio nuveikt su skrandukais, Jums reikės:

300gr vištos skrandelių
stiklinės pieno
mėgstamų prieskonių(aš dėjau daug čili, pipirų, druskos)
1 svogūno
2 baklažanų
100gr Tofu(sojų varškė)
1 nedidelės paprikos
pusės skardinės konservuotų pomidorų(luptų, pjaustytų)

taigi skrandukus marinuojam su prieskoniais ir pienu. geriausiai iš vakaro. kitą dieną verdam skrandukus piene(jeigu reikia, dar papildom, kad apsemtų) apie 30min. piene virdami jie būna minkštesni. tada sumalam mėsmale kartu su svogūnu.
Baklažanus išskobtuojam, paruošiam tokius ale laivelius, pabarstom druska ir paliekam pastovėti. išimtą baklažano minkštimą supjaustom, dedam į keptuvę, kartu su maltais skrandukais, supjaustyta paprika ir įpilam šiek tiek vandens. troškinam ant nedideles ugnies kokias 10 - 15min. sudedam pomidorus, dar patroškinam ir jau visai pabaigoje įdedam Tofu.
baklažanus nuplaunam ir dedam į vidų mėsos ir daržovių masę. kepam orkaitėje apie 40min 190C temperatūroje.

aš įdariau tik vieną baklažaną(2 puseles), likusią masę labai skaniai vakare suvalgėm su makaronais, gavos toks ale Bolognesse padažiukas :)

mum su vyru patiko, vienas didelis vos įveikiamas baklažaninis laivelis gavos apie 200kcal!

2010 m. spalio 26 d., antradienis

Žuvies kukuliai su žirnelių padažu arba vakarienė Šrekui :)



vakare dažnai valgau žuvį, kurios ilgus metus nemėgau, o dabar tai vienas skaniausių patiekalų vakarienei.. numetus kilogramus, pasikeitė ir skonio receptoriai :) kodėl rekomenduojama valgyt tokį maistą, galit paskaityti čia.

nors šiandien labai neturėjau laiko, bet kad jau buvau atsišildžius menkės file, tai gamintis :) ir tikrai nepasigailėjau :) pavakarieniavau tobulai :)

5 vidutinio dydžio kotletukam sunaudojau:

300gr menkės file
1 kiaušinio baltymą
šaukstą avižinių dribsnių
2 šaldytų špinatų kubelius
druskos
pipirų

padažui:

80gr šaldytų žirnelių
1/4 stiklinės lieso pieno
1 šauktą grietinės 12% riebumo


menkės file ir špinatus sutrinam smulkintuvo pagalba iki vientisos masės. sudedam kiaušinio baltymą, pridedam prieskonių, įberiam avižinius dribsnius. iš gautos masės formuojam kotletukus ir dedam į garų puodą(arba į orkaitę) ir garinam kokias 15min. per tą laiką į padažinę supilam pieną, sudedam žirnelius ir truputį patroškinam. kai žirneliai suminkštėja, sutrinam juos šakute ar kokiu kitu prietaisu(galima ir į smulkintuvą sudėt, bet jau tingėjau..), dar patroškinam ir jau prieš pat pabaigą sudedam grietinę.
į lėkštę dedam kotletukus, pilam padažiuką ir valgom:)

prie šio patiekalo labai tiktų virtos bulvės, bet vėlgi, tingėjau :)


suvalgiau 3 kotletukus ir tikrai jaučiuosi soti :) o kalorijų labai nedaug, vienas kotletukas apie 50kcal :) puse pagaminto padažo dar panašiai "kainavo". taigi, vakarienė viso tik 200kcal.

ką valgyti vakare?

ar žinojot, jog vakare rekomenduojama valgyti baltymų turintį maistą, o riebalų ir angliavandenių reikia labai labai saikingai varoti antroje dienos pusėje.. tai ypač rekomenduojama sportuojantiem, figūra besirūpinantiem ir vyresnio amžiaus žmonėm. kažkur buvo rašyta, kad bent 3 vakarus per savaitę reiktų valgyt baltyminį maistą, mat baltymai yra statybinė medžiaga, taigi mums miegant bus auginami raumenukai, o ne lašinukai. angliavandeniai yra energijos šaltinis. ar reikalinga energija mums vakarais?

tai ką gi valgyti? vakare tinka liesa žuvis, liesa mėsa, liesi pieno produktai, ankštinės daržovės(žirneliai, pupelės, pupos), soja, kiaušinio baltymas.. taigi, ne visada sveika valgyt košes vakarais, kaip dažnas turbūt įsivaizduoja, jas reikia valgyti ryte :)

kartas nuo karto įdėsiu baltyminių vakarienių pavyzdžių, pamatysit, rinktis yra iš ko. beje, ar žinojot, kad kol organizmas negauna baltymų, tol nepraeina alkio jausmas.. o vakare juk būna, kad atrodo, jog pilve koks plėšrūnas besotis apsigyvenęs.. gal valgom ne tai, ko reikia?

Vištiena su daržovėm ir džiovintom slyvom



labai jau mėgstu visokius troškinius. pripjaustei ko širdis geidžia, pridėjai prieskonių ir štai - puikiausias patiekalas.
nemėgstu grynos mėsos, dievinu plovus, troškinius, apkepus :) o ir labai lengvas maistas, daug daržovių ir šiek tiek mėsos :)

patiekalui, kurio užteks 3 žmonėm reikės:

vištos krūtinėlės
mėgstamų prieskonių(krūtinėlę visad marinuoju su provanso žolelėm)
šaukštas Vorčesterio padažo

pusės baklažano
1 paprikos
40gr. džiovintų slyvų
2 šaukštai Spilvos pomidorų padažo su agurkais

patiekti su raudonaisiais ar bet kokiais kitas ryžiais.

paruošimas labai jau elementarus. su prieskoniais ir Vorčesterio padažu pamarinuojam kubeliais ar juostelėm pjaustytą krūtinėlę. paliekam valandai kažkur.tada į neslyvančią keptuvę - troškintuvą pilam truputį vandens, dedam krūtinėlę ir troškinam uždengę dangtį. kai krūinėlė pakeičia spalvą, sudedam pjautytą papriką ir baklažaną, troškinam toliau. jeigu rekia, papildom vandens.
likus keliom minutėm, įdedam nuplikytas ir supjaustytas džiovintas slyvas, dar patroškinam, įdedam pomidorų padažą ir viskas :)
valgom su ryžiais :)


Krūtinėlė svėrė kažkur 300gr, tai pilna kepuvė troškinio atsiejo kažkur 500kcal, tai žmogui nemaža porcija gavos apie 170kcal!

Trinta aštri moliūgų, obuolių ir persimonų sriuba



dievinu sriubas, kasdien primakaluoju vis kažko naujo, kažko neįprasto. toks ir šios dienos mano eksperimentas. trinta moliūgų sriubą vergu gan dažnai. keista, vaikystėje mama tek jų priaugindavo, bet niekad nenaudodavom. mėtydavos kur patvory, kol atiduodavom kam nors arba išmesdavom. gražu tik pažiūrėt būdavo.
laikui bėgant, keičiasi ir skonio receptoriai matyt, anksčiau nei cukinijų, nei moliūgų negalėdavau pakęst, o dabar nespėju gamint ir džiaugtis :)
šiandien pabaigiau mažiausiai 15kg moliūgo egzistenciją. bet laukia dar vienas, kiek mažėlesnis :)

taigi apie moliūgo sriubą.

kokiem 5 valgytojam reikės:

700gr nulupto moliūgo
1 obuolio
1 persimono
prieskonių(kario, čili, baziliko, pipiro, druskos)
poros česnako skiltelių
iki litro vištienos sultinio(kaip kas mėgsta, aš mėgstu tirštą sriubą, tai sultiio kiek mažiau pyliau)
šaukštas sėlenų

o gaminimas labai paprastas. kažkuriam internetiniam dienoraštyje skaičiau, jog trintų sriubų produktus reikia ne virti, o kepti orkaitėje, tada susmulkinti ir supylus į sultinį tik užvirti ir viskas.
aš taip ir darau.
ir šį kartą, moliūgą supjausčiau gabalėliais nemažais, apibarsčiau prieskoniais ir dėjau į orkaitę(190C). tiesa, kepti tenka ilgokai, gal apie pusvalandį, bet tikrai verta. kai moliūgas apminkstėja, prie jo dar sudedu nuluptą ir supjaustytą obuolį bei taip pat paruoštą persimoną. likos porai minučių iki orkaitės išjungimo, dar pripjaustau česnako.. pasklinda nuostabus aromatas.. :)
užvirinau sultinį, keptą moliūgą, obuolį ir persimoną sutryniau su trintuvu iki vientisos tyrelės ir supyliau į sultinį, įbėriau šaukštą sėlenų ir sriuba jau gatava :)

visas puodas gavosi apie 400kcal, arba 5 didelės lėkštės po 80kcal.

kaip matot, jokių grietinėlių, jokių riebalų, bet valgė ir vyras, ir sesers vaikas, abiem tiko, patiko, ir net prašė pakartot :)

Sriuba. Tikrai ne varguolių maistas!

Ačiū visoms gamtos jėgoms už šį atradimą - sriubą! neįsivaizduoju savo dienos be šio puikaus patiekalo. ar valgot sriubas? jei ne, tai pats laikas pradėti, nes jau šiame patiekale tiek pliusų, kad nevalgyti tiesiog nuodėmė. ir aš kalbu apie visas sriubas apskritai.

visų pirma sriubą labai naudinga valgyt sveikatos sumetimais. patikėkit, Jūsų pilvukai bus tikrai jums dėkingi. šiltas patiekalėlis darganotą rudens dieną dar ir nuotaiką pakels, o jau sušildys kaip.. :)

dar vienas didelis sriubos pliusas tas, kad suvalgius didelį dubenį sriubos, pagrindinio patiekalo suvalgysit žymiai mažiau. o taip ir kalorijų kiekį sumažinsit. na aišku, tuo atveju, jeigu nepridėsit nesuvokiamų kiekių grietinėles, grietinės ar riebalų.

daržovių sriubos, virtos sultinyje be papildomų riebalų yra tokios nekaloringos, kad praktiškai galit net neskaičiuoti.

kad ir pati sočiausia sriuba (pvz su ryžiais, lęšiais, makaronais ir pan) nebus labai baisiai kaloringa, bet užtat labai labai soti..

vietoj į sriubas taip mėgstamos grietinėlės, siulyčiau įsipilti tiesiog lieso pieno, o jei trūksta tirštumo įmaišyti šaukstą kepintų miltų ir įpilti pieno. tikrai bus sveikiau, nei 200gr grietinėlės. taip pat galit sriubas pabandyt užbalint kondensuotu NESALDINTU pienu :)
jei jau negalit valgyt sriubos be grietinės(pvz aš burokėlių sriubą mėgstu irgi tik su grietine), tai naudokit kuo mažesnio kaloringumo, gi yra ir 12, ir 10proc riebumo grietinės :) bent jau man, nesijaučia jokio skirtumo koks ten riebumas tos grietinės :)

prie sriubos patarčiau valgyti ryžių, kviečių, grikių trapučius, o ne duoną ar batoną. ar kada susimąstėt, jog suvalgę dubenelį sriubos ir 3 riekes duonos, patiekalo kalorijų skaičių patrigubinat? juk pagrindas turi būti sriuba, o ne puse duonos kepalo su šaukšteliu kažkokio skystimo :) viena duonos riekė turi apie 100kcal, tuo tarpu vienas traputis apie 20-30kcal.

Kviečių sėlenos - panaudojimo galimybės kulinarijoje



kol ruošiu produktus sriubai(apie tai kitam bloge), noriu pakalbėti apie vieną mums visiems labai naudingą maisto produktą - sėlenas.

Ką apie sėlenas sako Vikipedia?

Sėlenos - grūdų perdirbimo produktas, malant atskirtos grūdų luobelės. Sėlenos yra šalutinis miltų ir kruopų perikarpo) ir aleurono sluoksnio dalelės. Paviršiniai grūdų sluoksniai, iš kurių gaunamos sėlenos, yra integrali grūdo dalis. Nuo grūdų pašalinus sėlenas jų maistinė vertė sumažėja. gamybos produktas. Jas sudaro grūdo luobelės.
Sėlenos gaunamos iš bet kokių grūdų. Sėlenų nereikėtų painioti su pelais -  irgi nuo grūdų pašalinamu sluoksniu, tačiau pelai yra ne grūdų dalys, o grūdus gaubę žvyneliai, sudaryti daugiausia iš celiuliozės ir netinkami maistui. Sėlenos turi omega-3 riebalų rūgščių, daug krakmolo, baltymų, vitaminų ir mineralinių medžiagų.
Maistinės smulkintos sėlenos naudojamos kaip priedas kepiniams skaidulinėmis medžiagomis papildyti.

Šiaip sėlenos dar vadinamos žarnyno šluota, mat padeda virškinimo procesam, todėl ypač naudingos tiems, kuriems pastoviai kietėja viduriai. tik padauginti nereiktų, kažkur teko skaityti, jog per dieną nerektų suvartoti daugiau nei šaukšto šio produkto. matyt paskui per daug iššluot viską gali :)

kai kam turbūt kils klausimas kurgi dabar tas sėlenas dėti? patikėkit, šiaip imti ir valgyt tikra neskanu, sprangu ir turbūt būtų net pavojinga :D

aš sėlėnas visad dedu į sriubas. čia jos labai tinka, kadangi ypač trintas sriubas jos dar patirština, tai nei miltų dėt nebereikia. įpylei šaukštą sėlėnų, tai ir sveika, ir skonio nepagadina :)
taip pat dažnai sėlenas dedu į apkepus(pvz į kalafiorų, moliųgų apkepus). taip pat truputį patirština :)
dar mėgstu sėlenų pridėt į kotletukus, blynelius,troškinius :)
žodžiu tikrai geras atradimas, kuris beje, labai skalsus, tai nusipirkai maišelį, susipylei į indelį šalia druskinės ir naudoji kada reikia :)
o kur Jūs naudojat sėlenas?

2010 m. spalio 25 d., pirmadienis

Traškios, sluoksniuotos, bet neriebios tešlos suktinukai

Būna ir taip.. tiesa pasakius, nuo pat vaikystės nemėgau riebios sluoksniuotos tešlos, ji tiesiog veliasi burnoje.. dabar, kai stengiuosi kuo liesesnį maistą valgyt, iš viso nebegaliu sluoksniuotos tešlos vartot :) tiesiog per sunku organizmui :)
tik tiek, kad turint kameroje tokį dalyką ir užgriuvus netikėtiem svečiam, labai lengvai galima neblogų patiekalų prigalvot. pridėjai vidun ko tik širdis geidžia ir mirga stalas nuo kvapnių kepinių :)

bet yra ir kitų alternatyvų, kaip apgauti skrandį ir svečius. yra tokia plonytė plonytė šaldyta tešla, ji visai neriebi ir į ją taip pat smagiai galima visko pridėti :) tik teks daugiau pavargti :)


suktinukam reikės:
tešlos(kiekis priklauso nuo valgytojų skaičiaus, turimo laiko ir pan)
šaldytų daržovių, bananų, obuolių, varškės, bet ko, kuom norėtumėt įdaryti suktinukus
labai nedaug aliejaus sutepimui

procesas gan paprastas. didžiuosiuose prekybos centruose nusiperkat Spring rolls tešlos,parsinešat namo ir laikot iki ekstremalios situacijos, kada pasirodys netikėti svečiai. išėmus iš šaldiklio, tešlą reikią apdengti drėgnu rankšluosčiu ir laikyti apie pusvalandį. tada atsargiai atskirti po vieną lapelį.
jeigu norite, jog suktinukai būtų nedideli, tešlos lapelius padalinkite į dvi ar keturias dalis. aš dalinau į keturias dalis gavos nedideli, vieno kąsnio užkandukai :)
lapelius reikia sutepti riebalais(aš naudojau aliejų, galima tirpintą sviestą), sudėti po 3 ar 4 vienas ant kito ir dėti jau norimą įdarą:
 aliejų tepiau tokių teptuku, vos vos suvilgydama. pagaminau gal 20 užkandukų, o sunaudojau gal tik 10gr aliejaus..
 į vidų dėjau šaldytas daržoves.. kitur dėjau bananus..
 formuokit kaip patinka..
kepam 180C orkaitėje kol gražiai pageltonuoja:)
kadangi tešla nėra riebi, o ir plonytė kaip popierius, tai vienas toks suktinukas vos vos suvilgytas aliejumi gaunas 30-40kcal. be abejo, jeigu įdarysit šokoladu ar dar kokiu nuodėmingu dalyku, kalorijų kiekis labai išaugs :)

Per 9 mėnesius minus 36 kg! arba amžina kova su savimi :)

taigi nutariau ir aš išlįsti į dienos šviesą. kulinarinį dienoraštį nusprendžiau rašyti ne todėl, jog norėčiau ir galėčiau su visu pasauliu dalintis įspūdingais kulinariniais šedevrais. tikrai lenkiu galvą prieš ne vieno tinklapio autores, kurios džiugina ir stebina savo kulinarinėm vingrybėm. savo dienoraštyje pabandysiu pateikti tokius receptus, kuriuose būtų kuo mažiau nuodėmės, tačiau nenukentėtų ir skonis.. :) bus sunku, bet turiu jau šiokią tokią patirtį ir galiu pasakyti, jog nebutinai skanus maistas turi būti kaloringas :) kartais galima ir sugudrauti.
dalinsiuosi savo patirtimi, duosiu keleta patarimų bei labai labai lauksiu įvairių minčių ir iš Jūsų :)

truputis istorijos.. iki 2009 08 14 buvau nestatistinė 24m. mergina(tuo metu dar netekėjusi), kuri greičiau buvo panaši į  vidutinio amžiaus moteriškę su keliais vaikais. ir tikrai, parduotuvėje į mane kreipdavosi "Ponia" ir neretai daugelis duodavo man žymiai daugiau metų nei buvo iš tiesų.


niekada nesilaikiau jokių dietų, neskaičiavau kalorijų. visiem atrodė, jog man labai gerai taip, kaip yra, jog aš gyvenime nepasikeisiu :) tiesa pasakius, taip galvojau ir aš.. mano šeima mėgo pavalgyti, netgi labai.. pamenu, kol su tėvais nuvažiuodavom iki močiutės iš Kauno į Biržus, stodavom porą kartų į kokią parduotuvėlę tai ledų, tai šokoladų, pas močiutę taip pat nukrauti stalai.. jeigu mama iškepdavo karbonadą, tai taukus, kurie likdavo keptuvėje visad suversdavo dar ant mėsos, kad tik kuo riebiau, kuo skaniau būtų..nesvarbu, jog namuose nėra daržovės ar vaisiaus, svarbu, kad būtų mėsos, miltų, bulvių, duonos..kai dabar bandau tėvam pasakyti, jog nesveika valgyti riebų, kaloringą maistą, jie visad parodo pavyzdį savo tėvus, kurie visą gyvenimą kabino šaukštais riebią grietinę ir nieko.. galbūt.. bet mano seneliai ir dirbo.. vežė šieną, kasė bulves, burokus ravėjo.. o ką mes? mes nuo kėdės per dieną sėdynės neakeliam, iki pašto dežutės važiuojam mašina.. vadinas turim rinktis kitokį maistą, nes riebaus, sotaus mums tiesiog nereikia.

taigi kaip viskas prasidėjo? nemeluosiu, jog niekad nenorėjau būti liekna ir graži, tiesiog nuo vaikystės buvau burbuliukas, todėl net nedrįsau svajoti, jog gali būti kitaip. kol vieną dieną neužkliuvo akis už vienos dietos, kurios pasiekimai atrodė tiesiog netikėtini.. kai turi didelį antsvorį, visokios ryžių ar kopūstų dietos atrodo juokingai.. kas iš to, jei numesi kelis kilogramus? niekas net nepastebės.. atradau L.Chazano dieta. esat turbūt girdėję, gal net bandę. iš tikrųjų lenkiu galvą prieš šį gydytoją, nes tikrai nededant itin didelių valios pastangų per 9 mėnesius sverdama, matuodama, normuodama maistą, valgydama pagal nustatytas taisykles, griežtom valandom nusikračiau 36 kilogramų!

tačiau pabaigus dietą paaiškėjo dar viena baisi tiesa.. kad jau sulieknėji, tai dar nereiškia, jog galėsi vėl viską imti ryti.. pasirodo, kad ir kaip būtų paradoksiška, bet išlaikyti svorį yra daug sunkiau, nei numesti.. tiesiog prarandi kontrolę, nori save apdovanoti už patirtas kančias, o kūnas ima ir apdovanoja kilogramais. tai ką daryti, jog jaustumeisi pilnaverčiu žmogumi, nevaikščiotum alkanas, svečiuose neatrodytum kaip ateivis, kuris valgo tik savo atsineštą maistą arba nevalgo visai? apie gyvenimą po dietos ir bandysiu rašyti šiame tinklaraštyje.. :)

2010 m. spalio 24 d., sekmadienis

Neriebus sūrio pyragas

Kas sakė, jog sūrio pyragas būtinai turi būti riebus, pagamintas su mascarpone sūriu, kurio riebumas prilygsta sviestui? yra žmonių, kurie į riebų kaimišką pieną dar šaukštelį grietinės įsideda, nes kitaip jiem neskanu.. o man dažniausiai nėra skirtumo - pienas liesas ar riebus, bet juk visada naudingiau rinktis mažiau kalorijų ir riebalų turintį produktą :) net jei negresia nutukimas, cholesterolį sumažinti niekada nepakenks :)

taigi apie produktus ir gamybą:
būčiau neteisi, jeigu sakyčiau, jog tai mano receptas, kurį pati per naktį išmąsčiau, tikrai meluočiau. jau kokius puse metų seku įvairius internetinius kulinarinius dienoraščius, semiuosi idėjų, kurias patobulinu(gal ir pabloginu:).
Šį receptuką nužiūrėjau iš mano labai mėgstamo blogo Skanu ir sveika, tačiau viena akim dar sekiau ir supermamose esanti panašaus pyrago receptą. įdėjau kažką savo ir gavosi tikrai puikus rezultatas, kurio jau ir nebeliko :)kas valgė, gyrė visi, taigi, eksperimentas pavyko :)

Dideliam pyragui reikės(24cm skersmuo):

Pagrindui:

200gr "Selgos" sausainių(dėjau šokoladinius ir tiramisu skonio)
100gr sviesto

Įdarui:

400gr "Mūsų švelniosios" liesos varškės
2 pakeliai po 180gr paprastos liesos varškės
150gr cukraus
250ml lieso pieno
100ml geriamo jogurto mėgstamo skonio(pvz persikinio)
3 kiaušiniai
2 pakeliai vanilinio pudingo

Viršui:
tirštos aviečių uogienės


Visas pyragas apie 3500kcal, pjausčiau kažkur į 15 gabaliukų, todėl vienas gabalėlis ne toks jau ir nuodėmingas - apie 230-250kcal :) beje, tai tikrai ganėtinai sotus gaminys :)

eiga itin paprasta. visų pirma sutrynus smulkintuvu sausainius iki trupinių, juos sumaišome su lydytu sviestu. torto formą(kur nusegami kraštai) patepam sviestu ir formuojam padą bei kraštus iš sausainių ir sviesto mišinio. viską gražiai išlyginam, suspaudžiam, padarom torto rėmus ir dedam į šaldytuvą, kad sustingtų. tuo metu ruošiam įdarą.

į trintuvą suverčiam varškes, kiaušinius, cukrų ir viską gerai išplakam, sudedam jogurtą su pienu ir dar maišom. turi gautis graži vientisa masė. galiausiai sudedam pudingo miltelius, permaišom ir masė jau paruošta.
iš karto įspėju, jog masė itin skysta gaunas, bet neišsigąskit, viskas čia gerai, viskas sukietės ir gausis puikus pyragas - tortas.

ištraukiam iš šaldytuvo formą su jau sustingusiais trupiniais ir paruoštą pyrago - torto masę verčiam į tortinę. kepam apie 50min 180C laipsnių temperatūroje orakitės vidury.
iškepus dar šiek tiek paliekam orkaitėj, tada ištraukiam, paliekam kur nors ant stalo, kad pravėstų. paskui dedam į šaldytuvą ir laikom per naktį, kad sustingtų.
sustingusį pyragą aptepam tiršta uogiene, dar šiek tiek palaikom šaldytuve ir puolam valgyt:)

skanaus :)

p.s. kitą kartą bandysiu gamint kokį kitokį pagrindą, nes šis labai jau riebus gavos. o gal skanu būtų ir be trupitnių? tik ar nepridegtų? jeigu išbandysiu, parašysiu:) taip pat dėsiu kitą kartą gal kokius konservuotus vaisius ar uogas į patį pyragą.